Naujienos

Viešosios tvarkos sergėtojai iš Valstybinės policijos Žiemgalos regioninės valdybos, Aucės, Aknystės, Bauskės, Jelgavos, Viesytės, Vecumniekų ir Tervetės savivaldybės policija bei kelių savivaldybių projektų vadovai dalyvavo Žiemgalos planavimo regiono apskritojo stalo diskusijoje dėl viešųjų paslaugų efektyvumo Latvijos – Lietuvos pasienio teritorijose.
Diskusija buvo organizuojama 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto Nr. LLI-302 „Viešosios tvarkos užtikrinimo paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijose” (Saugios sienos) rėmuose. Diskusijos tikslas, kaip ir 2019 m. spalį, buvo pasidalyti priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų nuomonėmis, apibendrinti teigiamus valstybės ir savivaldybių policijos bendradarbiavimo pavyzdžius iki šios dienos ir nustatyti pagrindines geresnio bendradarbiavimo bei efektyvesnių veiksmų abiejose pasienio pusėse kliūtis.

Diskusijos dalyviai įvertino dabartinį valstybės ir savivaldybių policijos bendradarbiavimą Žiemgaloje kaip gerą, tačiau bendraujant su kaimyninės šalies kolegomis, buvo paminėti keli neaiškumai, ypač kompetencijų paskirstymo srityje. Todėl dėl projekto įgyvendinimo metu atlikto tyrimo rezultatų buvo palaikytas ketinimas parengti ir pasirašyti tris dvišalio bendradarbiavimo sutartis tarp kaimyninių savivaldybių (Tervetės ir Joniškio, Vecumniekų ir Biržų, Aknystės ir Rokiškio). Beveik visi pranešėjai paminėjo finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumą, kaip teikiamų paslaugų gerinimo kliūtį.

Pasienio savivaldybės nori didinti valstybinės policijos pareigūnų skaičių jų teritorijose, ypač užkertant kelią sunkesniems nusikaltimams, kai savivaldybės policijos pareigūnams ar, dažniausiai, policijos pareigūnams trūksta jėgų ir žinių nustatyti ir sulaikyti nusikaltėlius. Kaip teigiamą veiksnį, pranešėjai pažymėjo didėjantį vietos gyventojų pasitikėjimą policija. Kiekvienoje savivaldybėje yra žinomų gyventojų, kurie reguliariai praneša apie viešosios tvarkos pažeidimus ir jais užsiima. Savo ruožtu, savivaldybės policija atkreipė dėmesį į mažesnių ir didesnių savivaldybių materialinio ir techninio aprūpinimo nelygybę, remiantis vietine situacija. Pavyzdžiui, Viesytės savivaldybėje yra 12 ežerų, tačiau vandens taršos nustatymo ir žvejybos ribojimui reikalinga įranga yra labai kukli. Derėtų atsižvelgti į tai, kad savivaldybėje yra beveik 80 hektarų ploto Ilgės ežeras, kurio pusė yra Latvijoje, o kita pusė – Lietuvoje. Čia tvarkos sergėtojų bendradarbiavimas yra itin reikalingas. Tuo tarpu Jelgavos savivaldybės policija įsigijo modernios techninės įrangos arsenalą – keturratį, droną, naktinio matymo žiūroną, šilumos kamerą, galingą motorinę valtį ir vidaus vandens bei žuvų išteklių apsaugos echolotą už Žuvų fondo paramą.
Kadangi daugelyje savivaldybių naudojamas platus stebėjimo kamerų tinklas, kuris buvo sukurtas ir pasinaudojus Saugių pasienio teritorijų projekto parama, atsiranda poreikis sudaryti tokių kamerų vietų skaitmeninį žemėlapį, kad atsiradus poreikiui, tvarkos sergėtojai gautų prieigą prie saugomos informacijos. Į šį pasiūlymą taip pat bus atsižvelgiama projekto įgyvendinimo metu. Projekto partneriai šiuo metu organizuoja panašias diskusijas Lietuvoje, bet lapkričio pabaigoje susitikus su visais projekto partneriais, parengs plataus masto tyrimų pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip pagerinti pasienio gelbėjimo tarnybų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą kitose su projektu nesusijusiose savivaldybėse.

Bendras projekto biudžetas yra 543 262.45 eurų, įskaitant 461 773,08 eurų Europos regioninės plėtros fondo paramą. Ši publikacija parengta su Europos Sąjungos parama. Šios publikacijos turinys yra Žiemgalos planavimo regiono atsakomybė ir jokiomis aplinkybėmis nėra oficiali Europos Sąjungos nuomonė