Naujienos

Vanda Vasiliauskienė gimė 1926 metų spalio 31 d. Jiezne, (Alytaus apskr.), lankė Jiezno pradžios mokyklą, baigusi šešis skyrius įstojo į Kaišiadorių gimnazijos pirmąją klasę, okupavus Lietuvą vokiečiams, persikėlė į Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnazijos trečiąją klasę. Baigusi tris šios gimnazijos klases, persikėlė į Prienų gimnazijos penktąją klasę, baigusi septynias klases perėjo į Alytaus gimnaziją, kurią ir baigė. Kaip pati mokytoja rašo: mano kilnojimosi priežastis buvo tėvų kilnojimasis. Baigusi gimnaziją įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą kur baigė tris kursus. Persikėlus fakultetui į Vilnių pasidarė nepalankios sąlygos, studijoms truko lėšų ir buvo priversta studijas tęsti eksternu ir nuo 1949 metų pradėjo mokytojauti Butrimonių vidurinėje mokykloje.1953 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo klasikinės filologijos specialybę, vėliau dar 1963 m. baigė lietuvių filologiją.

Nuo 1953 metų Vanda Vasiliauskienė pradeda darbą Rokiškio vidurinėje mokykloje, vėliau pavadintoje E. Tičkaus vardu ir dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą, redaguoja mokyklos laikraštį, dainuoja Rokiškio miesto chore. O nuo 1972 metų pradeda dirbti Rokiškio 3-ioje vidurinėje mokykloje (dabar Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija) užklasinio darbo organizatore, direktoriaus pavaduotoja mokymo-auklėjimo reikalams. Dirbdama mokytoja ir mokyklos vadovo pareigose darbą atlikdavo sąžiningai, kūrybingai, buvo gerbiama kolegų ir mokinių. Sovietmečiu mokytoja mokinių širdyse skiepijo meilę Tėvynei, lietuvių kalbai, istorijai. Mokytoja iš didžiosios raidės, sąžinės ir pasiaukojimo matmuo - taip šią asmenybę apibūdina ne tik buvę mokiniai, bet ir ją pažįstantys, bei bendražygiai.

Prasidėjus „Atgimimui“ Vanda Vasiliauskienė aktyviai dalyvauja Sąjūdžio veikloje, kaip vienijantis ir pedagogus jungiantis autoritetas įkuria Rokiškio rajono mokytojų iniciatyvinę grupę Sąjūdžiui remti, aktyviai remia Lietuvos Nepriklausomybės siekį, daug rašo straipsnių spaudoje, pasisako pirmajame LPS (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio) mitinge 1988 rugsėjo 8 d. Rokiškyje, 1989 rugpjūčio 23 d. dalyvauja ir kitus organizuoja „Baltijos kelio“ pilietinę akciją.

1990 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ji, kaip misionierė, išvyksta į Karaliaučiaus kraštą skleisti lietuvybės nutautėjusiame krašte. Įsidarbina lietuvių kalbos mokytoja ir dvidešimt metų sudėtingomis gyvenimo sąlygomis, dažnai patirdama vietos valdžios abejingumą Vanda Vasiliauskienė moko vaikus lietuvių kalbos Karaliaučiaus krašto (Kaukėnų, Ližaičių, Naujosios, Kalnininkų, Gastų, Tilžės) vidurinėse mokyklose. Daugelyje šių mokyklų ji įkuria lietuvių kalbos fakultatyvus, sudarydama galimybes lietuvių kalbos mokyti ir suaugusius. Aktyviai dirbdama lietuvių kalbos mokytoja ji lietuvybei skleisti telkia bendraminčius. 1991 m. ji tapo Gestų lietuvių draugijos steigėja ir pirmininke, 1991-1992 m. Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės ir Vydūno lietuvių kultūros draugijos tarybos nare, Karaliaučiaus-Kaliningrado krašto regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos viena iš įkūrėjų 1995 m. Mokytoja dalyvavo Kalnininkų apylinkių lietuvių bendruomenės „Savi“, Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ veikloje (įkurta 1996 m.), nuo 1996 m. buvo jos tarybos narė, 1998-2012 šios draugijos laikraščio „Naujoji Aušra“ redaktorė. V.Vasiliauskienės pastangomis Karaliaučiaus krašto lietuvių vaikai, mokėsi vidurinėje mokykloje Lietuvių namai (Nuo 2011 Vilniaus lietuvių namų gimnazija).

Mokytojos straipsniai spausdinami laikraščiuose „Gimtasis Rokiškis“, „Lietuvos Aidas“, „Naujoji Aušra“ ir kituose. Pedagogės ir visuomenininkės patirtis skleisti lietuvybę Karaliaučiaus krašte aprašytos Vandos Vasiliauskienės išleistoje knygoje „Godų duženos tikrovėje“ (2011). Ji parengė ir išleido poezijos ir prisiminimų knygą „Brydė per gyvenimą“ (2012) taip pat straipsnių ir publikacijų rinktinę „Tarp dviejų krantų“ (2019).

Vandai Vasiliauskienei 2007 m. įteiktas Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.